Ukiup
aallartinnerani Stage Advokatfirmameersup eqqartuussissuserisup Jeanette
Gjørretip nalilerpaa kalaaliararpassuit angerlartinneqarumaartut inatsisip
nutaap maajip aallaqqaataani atuutilersup kingunerisaanik taamaalillutik
kommunit pisussaaffeqalerlutik immikkut ittumik siunnersuinermi
suliniaqatigiiffik VISO Kalaallit Nunaanni oqaatsinik kulturimillu
ilisimasaqartut atulernissaannut ilaqutariinni kalaallini meeqqanut sulianut
atatillugu.
Tamatuma saniatigut suliniaqatigiiffiup suliat tarnip pissusaanik
misileraanernik atuiffiusimasut aalajangiiffigineqareersut suliareqqissavaat.
Ukiup
aallartinnerani Stage Advokatfirmameersup eqqartuussissuserisup Jeanette
Gjørretip nalilerpaa kalaaliararpassuit angerlartinneqarumaartut inatsisip
nutaap maajip aallaqqaataani atuutilersup kingunerisaanik taamaalillutik
kommunit pisussaaffeqalerlutik immikkut ittumik siunnersuinermi
suliniaqatigiiffik VISO Kalaallit Nunaanni oqaatsinik kulturimillu
ilisimasaqartut atulernissaannut ilaqutariinni kalaallini meeqqanut sulianut
atatillugu.
Tamatuma saniatigut suliniaqatigiiffiup suliat tarnip pissusaanik
misileraanernik atuiffiusimasut aalajangiiffigineqareersut suliareqqissavaat.
– Naatsorsuutigaara
meerarpassuit angerlartinneqassasut. Taamatullu oqarpunga nalunnginnakku
angajoqqaatut piginnaasaqarnermut misissuinerni tarnip pissusaanik
misileraanerit qanoq pingaartinneqarsimatiginersut, eqqartuussissuserisoq
ilaqutariinnik kalaallinik arlalinnik sullissisoq taamanikkut oqarpoq.
Taamatulli
ingerlasoqarsimaqqajanngilaq.
Naliliinerit kukkusut
VISO
naapertorlugu taamaallaat suliami ataatsimi suliniaqatigiiffik naliliivoq
misileraaneq atorneqartoq kukkusumik inerniliinermik kinguneqarsimasoq. VISO
Sermitsiamut allappoq.
Suliniaqatigiiffik VISO-mi kalaallit oqaasiinik kulturiannillu immikkut ilisimasaqarfiusoq nalunaarpoq, maannamut taamaallaat suliami ataatsimi nalilerneqarsimasoq misissueriaaseq atorneqartoq peqqutaalluni suliami ataatsimi kukkusumik naliliisoqarsimasoq. Suliniaqatigiiffik VISO isumaginninnermut ineqarnermullu aqutsisoqarfiup ataaniippoq.
Assi: Mads Claus Rasmussen/Scanpix
– Suliniaqatigiiffiup
suliat tallimat misissorsimavai, sulianilu taakkunani tallimani
suliniaqatigiiffik naliliivoq misissuinerup atornera suliami ataatsimi
kukkusumik naliliisoqarsimasoq. Suliani sisamani sinneruttuni naliliisoqarpoq
misissuinerup atornera kukkusumik naliliinermik kinguneqarsimanngitsoq.
Kommunit kisimik akisussaaffigaat nalilissallugu suliami qanoq
suleriaqqittoqassanersoq. VISO taamaaliornissaminut
pisinnaatinneqanngilaq, VISO-mi
siunnersortaaneq Randi Lykou
AAJA CHEMNITZ: MEEQQAT PISARIAQARTITAAT TUNNGAVIUSARIAQARPUT
Inuit
ataqatigiit sinnerlugit folketingimut ilaasortaq Aaja Chemnitz oqarpoq
siullermik pingaarnertullu meeqqat pisariaqartitaat isiginiarneqartariaqartut,
ataqqinerarlugulu suliani ataasiakkaani inissiinermut suliami pineqartumi
naliliinermut tunngaviusimasoq.
– Maluginiarpara
suliat 24 maajimiilli suliarineqarsimasut, sulianili ataatsimi VISO
naliliisimalluni angajoqqaatut misissueriaaseq kukkusumik inerneqarsimasoq.
Taamaattumik isumaqarpunga tamanna pitsaasuusoq takutinneqarmat suliat taakku
ilaqarmata kalaallinut ilaqutariinnut pitsaasumik kinguneqartut kulturimut
oqaatsinullu tunngatillugu, Aaja Chemnitz oqarpoq.
Ungasinngitsukkut
Danmarkimi aningaasanut inatsimmi 20 million koruunit aningaasaliissutaapput
Danmarkimi angajoqqaarsiat kalaallit pikkorissarnissaannut
attaveqatigiilernissaannullu atorneqartussat. Tamatuma saniatigut Aaja
Chemnitzip isumaqatigiissutigaa Odensemi isumaginninnermut ineqarnermullu
aqutsisoqarfimi VISO tikeraarneqassasoq isumaginninnermut ineqarnermullu
ministeri Sophie Hæstorp Andersen peqatigalugu kiisalu immaqa Kalaallit Nunaat
pillugu ataatsimiititaliami ilaasortat arlaqartut.
Isumaginninnermut ineqarnermullu
aqutsisoqarfimmiittoq oqarpoq.
Suliniaqatigiiffik
naliliivoq suliat 24 nalilersugassatut tigusimallugit. Taakkunannga suliat
tallimat naammassineqarput. Aqqanillit akuerineqanngillat suliani misileraaneq
atorneqarsimanngimmat. Suliat tallimat misissorneqarput pingasullu
naliliiffigineqassapput.
Suliniaqatigiiffik innersuussinissaminut
piginnaatinneqanngitsoq
Apeqqutigineqarmat
ingerlatseqatigiiffik assersuutigalugu suliami aalajangersimasumi
aaqqiissutissanik nutaanik innersuussisinnaanersoq soorlu ilaqutariit
neqeroorfigineqarlutik anaanaasumut meeqqamullu
angerlarsimaffimmeeqatigiinnissamik, suliniaqatigiiffik nalunaarpoq taamatut
innersuussinissaminut piginnaatitaanani.
– Nalunaarutigisinnaavarput
VISO-p piginnaatinneqarnerata iluaniinngimmat kommunimut innersuussissalluni
ilaqutariit neqeroorfigineqassanersut ilaqutariinnut
ingerlatsivimmiinissaminnik (anaanaasumut meeqqamullu angerlarsimaffik)
innersuussinnissaq. Tamanna kommunip kisimi nalilissavaa. Suliani VISO-mit
innersuussinerit tassaasinnaapput ilaqutariit kalaallinit kingoqqisuusut
immikkut isiginiarneqarnissaat oqaatsinik kulturimillu ilisimasatigut,
tassungalu atatillugu erseqqissarneqarluni ilaqutariit sunik pisariaqartitsinersut,
Randi Lykou oqarpoq.
Aaqqiissut amigartoq
Eqqartuussissuserisoq
Jeanette Gjørret nalunaarpoq, isumaginninnermut tunngasumik naliliineq
ajoraluartumik suli paasissutissanik pisoqqanik kukkusunillu tunngaveqartoq,
VISO-lu suliani pineqartuni suliani imaannanngitsuni mianernartunilu
misissuinissaminut piginnaatinneqanngitsoq.
– Ajoraluartumik
takuarput aaqqiiniarnerit amigartut, pisunilu arlalinni VISO taamaallaat
qaatsiartumik misissuisimasoq, ilaatigut taamaallaat misileraanerit immikkut
ittut taakku naliliiffigalugit. Neriuutigisimagaluarpara suliani
imaannaanngitsuni tamani sukumiisumik misissuisoqarsimassasoq ilaatigut
isummerfigalugu oqalutseqannginneq suliallu kukkusumik nalunaarutiginerat
isumaginninnikkut naliliinermut sunniuteqarsimassasoq, oqarpoq nangillunilu:
– Tamatuma
saniatigut paasisinnaanngilara VISO-mi isummerfigineqarsimanersoq
misilitsitsinermi inernerit tarnip pissusaanik ilisimasallip naliliinerata
sinneranut sunniuteqarsimanersut, ilisimasakkalu naapertorlugit misissuinerup
sinnera naliliiffigineqarsimanngilaq, angajoqqaatulli piginnaasaqarnermut
misissuinerup sinnera taamaatiinnarneqarluni. Taamaattumik
tupaallaatissaanngilaq suliat atortussaajunnaartinneqannginnerat
isumaginninnikkut naliliineq suli paasissutissanik pisoqqanik kukkusunillu
angajoqqaatullu piginnaasaqarnermik misissuinernik tunngaveqarmat, naliliinermi
immikkoortoq ataasiinnaq peerneqarsimalluni.
– Suli
isumaqarpunga suliat torersumik sukumiisumillu misissorneqarsimasuuppata
kalaaliararpassuit angerlartinneqarsinnaagaluartut, Jeanette Gjørret oqarpoq.